Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir smurtinių veiksmų atpažinimas

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE POŽYMIAI

Smurtas prieš asmenį gali pasireikšti įvairiomis formomis – fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ir ekonominiu smurtu, nepriežiūra. Svarbu pabrėžti, kad smurtas gali būti ne tik matomas, bet ir subtilus, psichologinis.

Asmenys, patiriantys smurtą, gali turėti mėlynių, sumušimų ar nudegimų, kuriuos nurodo kaip „atsitiktinius“ arba paslepia. Gali būti pakartotiniai lūžiai, sužalojimai, kuriuos sunku paaiškinti arba kurie atsiranda dėl „nelaimingų atsitikimų“.

Asmenys gali jausti nuolatinį nerimą, baimę ir įtampą, ypač būdami su tam tikrais žmonėmis, įskaitant smurtautoją. Jie gali jaustis atskirti nuo šeimos, draugų ar kolegų. Smurtautojai dažnai kontroliuoja ir izoliuoja, kad asmuo neturėtų išorinių paramos šaltinių. Gali jausti, kad nėra verta (-as) meilės ar pagarbos, turėti žemą savivertę ir gali išgyventi nuolatinį nerimą, apatiškumą ar patirti panikos atakas.

Anksčiau turėjęs (-usi) draugų, aktyviai bendravęs (-usi) su savo šeimos nariais, o dabar vengiantis (-i) susitikimų su draugais ir šeima, nes bijo sulaukti priekaištų iš smurtautojo – tai socialinės izoliacijos požymiai. Kartais asmuo yra linkęs pateisinti smurtautojo elgesį, sakydamas, kad jis „bu­vo pavargęs“ arba „jam buvo bloga diena“, bandydami užglaistyti smurtą. Asmenys, patiriantys smurtą, gali nuolat vėluoti į darbą arba iš viso neatvykti, nes smurtaujančios aplinkos pasekmės gali sukelti fizinį ar psichologinį nuovargį. Smurtą patiriantys asmenys dažnai negali susikaupti, nes jų mintys nuolat yra užimtos smurto padariniais ir baimėmis.

Fiziniai simptomai, susiję su streso poveikiu – galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, nemiga ir kitos streso sukeliamos sveikatos problemos – gali būti ženklai, kad asmuo patiria smurtą. „Jeigu pastebite aplinkoje asmenį, kuris (-i) turi keletą šių požymių, svarbu išsakyti susirūpinimą ir nerimą dėl jos situacijos, pasiūlyti paramą ir pagalbą, leisti žinoti, kad jis (-i) nėra viena“, – pataria Telšių krizių centro direktorė, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro projekto vadovė  D. Pušinaitė.

Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu! Susisiekite pasikalbėti tel. 0 682 29 459, konsultacija nemokamai ir konfidenciali.

Pastaba. Pavieniai išvardinti požymiai gali būti susiję ir su kitais gyvenimo sunkumais ar asmens savybėmis. Reaguoti reikia į požymių visumą.

 

GAIRĖS IR KONTROLINIAI KLAUSIMAI SMURTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMUI

1. Išklausykite. Paprastas klausymasis be vertinimo gali paskatinti asmenį kreiptis pagalbos.

2. Parodykite, kad tikite pasakojimu. Neabejokite asmens žodžiais, išreikšite supratimą. „Atrodo, situacija pavojinga“, „Jums turbūt labai baisu“.

3. Paskatinkite atsivėrimą. Parodykite, kad suprantate, kaip sunku kalbėti apie tokią patirtį, tačiau kalbėti vis tiek verta, tai svarbu.

4. Pabrėžkite smurto nepriimtinumą. Aiškiai pasakykite, kad smurtinis elgesys yra nepriimtinas, jo nepateisina jokios aplinkybės, tai yra nusikaltimas.

5. Jokiu būdu nekaltinkite. Paaiškinkite, kad asmuo negali kontroliuoti smurto keisdama savo elgesį. Pabrėžkite, kad daugybė puikių žmonių atsiduria tokioje situacijoje. Niekada neklauskite: „Kodėl neišeini?“ ar „Ką galėtum padaryti, kad išvengtum šios situacijos“.

Kontroliniai klausimai

• Kokia padėtis namuose?
• Kiek saugi jaučiatės?
• Ar partneris/ partnerė/ šeimos narys/ besirūpinantis asmuo kontroliuoja, ką darote, su kuo bendraujate?
• Ar patiriate žeminimą, nepelnytą kritika? Ar jaučiate nerimą / baimę neįtikti?
• Ar partneris/ partnerė/ šeimos narys/ besirūpinantis asmuo yra fiziškai žalojęs (sudavęs, spyręs ar kitaip sukėlęs skausmą)?
• Ar partneris/ partnerė/ šeimos narys/ besirūpinantis asmuo yra vertęs atlikti nepageidautinus seksualinio pobūdžio veiksmus?
• Ar partneris/ partnerė/ šeimos narys/ besirūpinantis asmuo yra trukdęs naudotis pagalbos priemonėmis (pavyzdžiui, vežimėliu, lazdele, telefonu)?
• Ar partneris/ partnerė/ šeimos narys/ besirūpinantis asmuo yra atsisakęs padėti pasirūpinti jūsų poreikiais (pavyzdžiui, atsikelti iš lovos, išsimaudyti, apsirengti, pavalgyti ar atsigerti, vartoti vaistus)?
• Ar partneris/ partnerė/ šeimos narys/ besirūpinantis asmuo yra ribojęs ar kitaip kontroliavęs jūsų finansus be jūsų sutikimo (pavyzdžiui, neleidžia naudotis banko kortelėmis, sąskaitomis, reikalauja detalių ataskaitų apie jūsų išlaidas, draudžia dirbti, mokytis ar studijuoti)?

SMURTINIŲ VEIKSMŲ ATPAŽINIMAS

 

 

FIZINIS SMURTAS

 

Kriterijai

Pavojų keliantis asmuo grasina: ·         Pats ar per trečiuosius asmenis nusižudyti; ·         Panaudoti fizinį smurtą; ·         Pakenkti šeimos nariams / kitiems artimiesiems / draugams; ·         Sužaloti vaikus / kitus artimuosius; ·         Pagrobti vaikus / kitus artimuosius; ·         Susidoroti su augintiniais; ·         Nesuteikti pavojų patiriančiam asmeniui pagalbos, apriboti judėjimo galimybes, nesuteikti būtiniausių daiktų, vaistų, priežiūros ir pan.; ·         Sunaikinti ar sugadinti daiktus, turtą ir pan.

Smurto/ prievartos kontrolės apraiškos būdingos negalios atveju

Pavojų keliantis asmuo: ·         Manipuliavimas vaistais (apgaulės būdu duoda netinkamą vaistų dozę arba kitus nei paskirti vaistai; paslepia vaistus; verčia vartoti vaistus ar vaistais slopina); ·         Priverstinė sterilizacija, priverstinis invazinis gydymas, prievartinis nėštumo nutraukimas

 

PSICHOLOGINIS SMURTAS

 

Kriterijai

Psichologinio smurto pavojaus pavyzdžiai: ·         Žemina, pravardžiuoja, įžeidinėja pavojų patiriantį asmenį, verčia jaustis kalta (-u), negeidžiama (-u); ·         Grasina paviešinti turimus duomenis, nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą medžiagą, siekdamas (-a) pavojų patiriantį asmenį pakenkti ar įbauginti; ·         Izoliuoja. Siūlo / spaudžia riboti kontaktus su draugais, artimaisiais; ·         Siekia kontroliuoti pavojų patiriantį asmenį, pastoviai skambina, seka pokalbius telefonu, internetu teisindamasis (-asi) pavydu ar meile, tikrina nuvažiuotą atstumą; ·         Vienas (-a) priima sprendimus, kurie aktualūs visiems artimoje aplinkoje gyvenantiems asmenims; ·         Pasitinka pavojų patiriantį asmenį prie darbovietės, gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, nors pavojų patiriantis asmuo to nepageidauja; ·         Naudojimasis vaikais (verčiama jausti kaltę dėl vaikų, per vaikus perduodamos žinutės, gąsdinama atimti vaikus, vaikų lankymas naudojamas tolimesniam persekiojimui); ·         Bauginimas (žvilgsniu ar veiksmu, daužant daiktus, demonstruojant ginklus, skriaudžiant augintinius); ·         Grasinimas (sužaloti, palikti, nusižudyti, apskųsti tarnyboms, vertimas atsiimti kaltinimus)

Smurto/ prievartos kontrolės apraiškos būdingos negalios atveju

·         Grasinimai neprižiūrėti, nepadėti ir (arba) atiduoti į socialinės globos instituciją; ·         Savarankiškumo ribojimas neleidžiant pasinaudoti mobilumą padidinančiomis ar kitomis techninės pagalbos priemonėmis (pavyzdžiui, patraukiant vežimėlį ten, kur jis nepasiekiamas, atimant telefoną ir t. t.); ·         Pageidavimų nepaisymas teikiant pagalbą, kai asmens savarankiškumas yra apribotas; ·         Nuvertinimas dėl negalios; ·         Draudimas naudotis asmeniniu asistentu, gauti kitas socialines paslaugas; ·         Perdėtas globėjiškumas, prievartinės kontrolės maskavimas tariama priežiūra; ·         Sprendimų priėmimas už asmenį

 

SEKSUALINIS SMURTAS

 

Kriterijai

Seksualinio smurto pavojaus pavyzdžiai: ·         Siekia su pavojų patiriančiu asmeniu užsiimti lytiniais santykiais jai / jam to nenorint; ·         Siūlo pavojų patiriančiam asmeniui lytiškai santykiauti su kitais asmenimis jai / jam to nenorit; ·         Siekia užsiimti lytiniais santykiais su pavojų patiriančiu asmeniu jai / jam nepriimtinais būdais; ·         Siūlo žiūrėti pornografinio turinio informaciją, fotografuotis ar filmuotis apsinuoginus, prašo atsiųsti tokio pobūdžio vaizdus pavojų patiriančiam asmeniui nesutinkant; ·         Grasina panaudoti seksualinį smurtą prieš vaikus / kitus artimuosius; ·         Šaiposi iš pavojų patiriančio asmens seksualumo, kūno, įžeidinėja dėl pavojų patiriančio asmens seksualinių nuostatų / elgesio ir pan.

Smurto/ prievartos kontrolės apraiškos būdingos negalios atveju

·         Intymūs prisilietimai be sutikimo teikiant pagalbą (padedant nusiprausti, persirengti ir pan.)

 

EKONOMINIS SMURTAS

 

Kriterijai	Ekonominio smurto pavojaus pavyzdžiai: ·         Grasina atimti pinigus ar riboti prieigą prie šeimos lėšų; ·         Siūlo atsisakyti darbo ar karjeros; ·         Nesuteikia informacijas apie šeimos pajamas, pinigų panaudojimą; ·         Draudžia reikšti nuomonę dėl pinigų panaudojimo; ·         Galimai slepia turimas banko sąskaitas ir pan.
Smurto / prievartos kontrolės apraiškos būdingos negalios atveju	·         Manipuliavimas (išviliojimas, nusavinimas, atėmimas ir pan.) gaunama finansine pagalba dėl negalios (išmokos, kompensacijos ir pan.), vertimas elgetauti

 

NEPRIEŽIŪRA

 

Kriterijai	–
Smurto / prievartos kontrolės apraiškos būdingos negalios atveju	·         Reikalingos pagalbos ar priežiūros nesuteikimas (nepasirūpinama maistu, higiena, švara, sveikatos poreikiais ir pan.)

 

SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANČIO / PATYRUSIO ASMENS TURIMOS NEGALIOS INDENTIFIKAVIMO KRITERIJAI

 

Svarbu ne tik išmanyti negalią turinčio žmogaus elgesį, teisingai jį identifikuoti, atpažinti turimą negalią, bet ir turėti žinių bei patirties kaip reaguoti ir elgtis atitinkamose situacijose, kad institucinė pagalba pasitarnautų negalią turinčiam asmeniui bei minimizuotų patiriamą grėsmę ir padėtų išvengti smurto ar jo pasikartojamumo ateityje. Todėl ypatingai svarbu, kad visos institucijos taikytų vieningus negalios identifikavimo kriterijus, atpažintų smurto rizikos ženklus bei tikslingai ir efektyviai bendradarbiautų tarpusavyje, suteikdamos maksimalią pagalbą negalią turinčiam asmeniui.

 

Elgesys, kuris gali būti klaidingai suprastas Regos negalia
Elgesys	Jo reikšmė	Ką daryti / kaip reaguoti?
Nesiorientuoja erdvėje / atrodo apsvaigęs / nefokusuoja žvilgsnio / kliūna už daiktų	Tai gali būti silpnaregystės ženklai. Ne visi silpnaregiai nešioja akinius	Užkalbinkite žmogų. Tokiu būdu paaiškės, kad asmuo yra silpnaregis. Jeigu asmuo skaito labai arti prisitraukdamas daiktą (pvz.: knygą, telefoną, produkto pakuotę ir pan.) tai taip pat yra silpnaregystės bruožas
Kiti patarimai susiję su regos negalia
Neregio baltoji lazdelė	Priemonė skirta savarankiškam judėjimui aplinkoje	Esant minioje švelniai prilieskite žmogaus ranką ir pradėkite pokalbį. Jei esate vieni, kreipkitės į asmenį balsu
Informacijos pritaikymas	Silpnaregiams reikalingas informacijos pritaikymas	Naudokite kontrastingą, didesnio šrifto tekstą ar neregiams prieinamą e. dokumentą, kuris būtų pateiktas kaip tekstas ir yra nuskaitomas balso sintezės. Nuskenuotas arba nufotografuotas tekstas negali būti nuskaitomas balsu
Smurto rizikos ženklai
Neįprastas baldų išdėstymas / daiktų išmėtymas / neapsaugotos, pavojingos erdvės (laiptai, skylės, stiklai, strypai ir pan.)	Daiktų stumdymas, perstumdymas, išmėtymas gali būti traktuojamas kaip smurtautojo taktika, siekiant destabilizuoti žmogų, laikyti jį nuolatinio nerimo būsenoje
Asmens menkinimas / kontrolė / nepagarbus elgesys	Tai psichologinio smurto apraiška, kai asmuo su negalia yra moralizuojamas, jog juo yra rūpinamasis ir jis yra priklausomas nuo šeimos narių. Tuo pačiu yra raginama netikėti negalią turinčio asmens žodžiais
Svarbu žinoti
Tais atvejais, jeigu negalią turinčio asmens namuose aplinka yra nesaugi ir kelianti pavojų asmens mobilumui, reikia pranešti savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Atpažinus psichologinį smurtą pranešti SKPC arba savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Patarimai susiję su intelekto negalia
Intelekto negalią turintis asmuo gali išreikšti grėsmę ar smurtą prieš jį įvairiais būdais, priklausomai nuo jo gebėjimo komunikuoti, emocinės būklės ir asmeninės patirties
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus elgesio ar fizinius pokyčius, ypač jei jie atsiranda staiga arba be aiškios priežasties.
Prakalbinti intelekto negalią turintį asmenį, kuris gali būti patyręs smurtą, reikia ypatingo jautrumo, kantrybės ir tinkamo požiūrio. Reikia, kad asmuo jaustųsi pakankamai saugus ir palaikomas, kad galėtų išreikšti tai, ką patyrė.

 

Elgesys, kuris gali būti klaidingai suprastas Klausos negalia
Elgesys	Jo reikšmė	Ką daryti / kaip reaguoti?
Tapšnojimas per petį / trepsėjimas kojomis / intensyvus mojavimas / šaukimas	Asmuo bando atkreipti jūsų dėmesį	Atsisukite ir užmegzkite akių kontaktą
Nepaklusimas / nurodymų nevykdymas	Asmuo jūsų negirdi (ypač jei kreipiatės iš toli arba jam esant nusisukus)	Priartėkite, atkreipkite dėmesį patapšnojant per petį. Jeigu atstumas didelis tamsiu paros metu, tikslinga pasinaudoti šviesos prietaisais
Vaizdo skambutis / filmavimas	Asmuo skambina gestų kalbos vertėjui	Palaukite, kol prisijungs vertėjas ir kalbėkite tiesiogiai su asmeniu
FM sistema	Prietaisas, naudojamas kartu su klausos aparatu, kad asmuo geriau girdėtų. Įranga panaši į segamą mikrofoną	Galima pasiteirauti kokia šios įrangos paskirtis, kad įsitikinti, jog nėra naudojama pasiklausymo ar kita pavojų keliantį įranga
Kiti patarimai susiję su klausos negalia
Gestas „negirdžiu“	Asmuo informuoja, kad turi klausos negalią	Bendraukite raštu, kalbėkite aiškiai neuždengiant veido, ypač burnos, bendraukite per gestų kalbos vertėją
Skaitymas iš lūpų	Ne visi klausos negalią turintys asmenys skaito iš lūpų, tai –  mitas	Bendraukite raštu, kalbėkite aiškiai neuždengiant veido, ypač burnos, bendraukite per gestų kalbos vertėją
Apsimetinėjimas / įtartinas elgesys	Asmuo gali apsimesti kurčiuoju, siekiant išvengti atsakomybės	Kai kurie asmenys apsimeta kurčiaisiais, ypač užsieniečiai. Bendraukite raštu, pasiūlykite iškviesti gestų kalbos vertėją
Smurto rizikos ženklai
Savarankiškumo menkinimas	Kurčio asmens savarankiškumas yra sumenkinamas, kai girdintysis kalba jo vardu, teigdamas, kas jis geriau viską žino ir gali greičiau viską papasakoti
Nepakantumas bendraujant su kurčiuoju	Naudojamas perdėtas gestikuliavimas ir (ar) rėkimas, teigiant, kad jis taip geriau girdi ir (ar) supranta
Ekonominis smurtas	Argumentuojama, kad kurčias asmuo nemoka valdyti savo finansų, todėl viskuo yra pasirūpinama už jį
Svarbu žinoti
Tais atvejais, jeigu negalią turinčio asmens namuose aplinka yra nesaugi ir kelianti pavojų asmens mobilumui, reikia pranešti savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Atpažinus psichologinį smurtą pranešti SKPC arba savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Patarimai susiję su intelekto negalia
Tais atvejais, kai asmuo su klausos negalia kreipiasi savarankiškai, LGK vertėju pasirūpina pats. Pažymėtina, kad ne visi asmenys su klausos negalia moka lietuvių gestų kalbą, todėl tokiais atvejais būtina užtikrinti aiškų ir sklandų kalbėjimą, komunikuoti rašytine kalba (tekstu). Gestų kalbos vertėjų kontaktai per „Skype“ programą: LGKvertimas/Vilnius (arba Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys). Vertimą visą parą užtikrina kontaktas: 24/7LGKvertimas.
Asmuo su klausos negalia gali išsikviesti pagalbą pasinaudodamas 112 mobiliąja programėle.
Kai asmuo su klausos negalia nesugeba savarankiškai priimti sprendimų, nesupranta teikiamos informacijos arba jai/jam būtinas papildomas situacijos paaiškinimas turėtų kreiptis į miesto kurčiųjų centrą ar kitą paslaugas teikiančią kurčiųjų organizaciją, turinčią kompetentingus darbuotojus, mokančius lietuvių gestų kalbą, pvz.: atvejo vadybininką (http://www.lkd.lt/atvejo-vadybininku-priemimo-laikas-ir-kontaktai ) ar socialinį darbuotoją. Lietuvos kurčiųjų draugijos asocijuotų narių kontaktai http://www.lkd.lt/lkd-asocijuotu-nariu-kontaktai.

 

Elgesys, kuris gali būti klaidingai suprastas Judėjimo negalia
Elgesys	Jo reikšmė	Ką daryti / kaip reaguoti?
Nekoordinuoti judesiai einant / neįprasta eisena / dažni sustojimai prisilaikyti	Asmuo turi judėjimo negalią, kuri neapsiriboja tik judėjimu vežimėlio pagalba, gali būti naudojamasi ir kitomis pagalbos priemonėmis, pvz.: vaikštyne, lazdele. Asmuo gali ir nesinaudoti pagalbinėmis priemonėmis, tačiau judesiai gali būti nekoordinuoti bei gali būti neįprasta eisena dėl ligos ar vartojant tam tikrus vaistus	Mandagiai pakalbinti ir atidžiai stebėti, tokiu būdu įsitikinsite ar asmuo yra apsvaigęs, ar turi judėjimo negalią. Esant poreikiui, pasiteirauti asmens, ar neturi sveikatos problemų / sutrikimų
Kiti patarimai susiję su klausos negalia
Neįgaliojo vežimėlis	Asmuo judantis neįgaliojo vėžimėliu gali atsistoti ir pasivaikščioti	Neabejokite ir (ar) nekomentuokite žmogaus teisės ar būtinybės naudotis vežimėliu. Jeigu žmogus atsistoja pasivaikščioti, tai nereiškia, kad jis apgaudinėja. Vežimėliu naudojasi ir tie žmonės, kurie greitai pavargsta, negali eiti ilgų atstumų, turi problemų su koordinacija, taip pat laikinas traumas patyrę žmonės. Labai svarbu prisiminti, kad bendrauti reikia su pačiu asmeniu turinčiu negalią, o ne jo artimuoju, palydovu. Žmogus, judantis vežimėliu, gali atstovauti save
Pagalbos poreikis	Vežimėliu judančių asmenų galimybės yra skirtingos	Bendraukite raštu, kalbėkite aiškiai neuždengiant veido, ypač burnos, bendraukite per gestų kalbos vertėją
Apsimetinėjimas / įtartinas elgesys	Asmuo gali apsimesti kurčiuoju, siekiant išvengti atsakomybės	Paklauskite ar asmeniui reikalinga pagalba, pvz.: pasirašyti. Vieni asmenys turi tokias rankas, kaip ir daugelis jokių negalių neturintys asmenų, kitų rankos silpnos arba jie visai nevaldo galūnių, savarankiškai neišlaiko galvos. Cerebrinį paralyžių ar kitą negalią turintys asmenys gali turėti ir kalbos sutrikimų – kalbėti neaiškiai, sunkiai arba su specifine intonacija. Tokie asmenys gali pasirodyti kaip turintys raidos ar intelekto sutrikimų, Jei nesuprantate, ką žmogus sako, nuraminkite ir paprašykite pakartoti dar kartą. Jei vis tiek nesupratote, paklauskite, gal asmuo galės parašyti, pvz.: telefonu ar planšete. Jei žmogus dėl prastos judesių koordinacijos negali rašyti, bet matosi, kad labai nori kažką svarbaus pasakyti, perklausti gali tekti ir kelis ar net keliolika kartų. Svarbiausia ir patiems būti kuo ramesniems
Smurto rizikos ženklai
Savarankiškumo menkinimas	Asmuo gali būti priklausomas nuo artimųjų, jeigu jam yra ribojama galimybė savarankiškai judėti namų aplinkoje ar už namų ribų
Asmuo ilgą laiką laikomas namuose	Jeigu mobilumo priemonės yra laikomos toli nuo judėjimo negalią turinčio žmogaus ir negali būti savarankiškai pasiekiamos, tai gali reikšti kontrolę arba psichologinį smurtą
Asmens menkinimas / kontrolė / nepagarbus elgesys	Tai psichologinio smurto apraiška, kai asmeniui su negalia yra moralizuojama, jog juo yra rūpinamasi ir jis yra priklausomas nuo šeimos narių. Tuo pačiu yra raginama netikėti negalią turinčio asmens žodžiais
Prasta fizinės sveikatos būklė	Jei žmogus atrodo labai apleistas: neplauti plaukai, seniai neskalbti drabužiai, nešvaros kvapas, guli nešvarioje patalynėje, sukepusios lūpos, silpni judesiai, pragulos, tai gali būti ženklas, kad artimieji asmeniu nesirūpina, o jis pats yra nepajėgus tokių veiksmų atlikti savarankiškai
Galimas alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas	Siekiant asmens visiškos kontrolės, šeimos narys (globėjas) gali svaiginti asmenį vaistais ar alkoholiu
Elgetavimas ar išmaldos rinkimas	Asmuo su negalia yra verčiamas elgetauti, rinkti išmaldą ar paramą. Reikia išsiaiškinti ar elgetavimas yra savarankiškas žmogaus pasirinkimas
Ekonominis smurtas	Argumentuojama, kad asmuo nemoka valdyti savo finansų, yra nesavarankiškas, todėl viskuo yra pasirūpinama už jį
Svarbu žinoti
Tais atvejais, kai negalią turinčio asmens namuose aplinka yra nesaugi ir kelianti pavojų asmens mobilumui, reikia pranešti savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Atpažinus psichologinį smurtą, reikia pranešti SKPC arba savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.

 

Elgesys, kuris gali būti klaidingai suprastas Psichosocialinė negalia
Elgesys	Jo reikšmė	Ką daryti / kaip reaguoti?
Intensyvus rankų mojavimas	Gali signalizuoti baimę, stiprias emocijas ar stresą. Kai kurie psichosocialinę negalią turintys asmenys gali turėti pasikartojančių, stereotipinių judesių, kurie nėra susiję su konkrečiais išoriniais veiksniais. Tai gali būti jų būdas save nuraminti ar susidoroti su aplinkos iššūkiais	Kalbėkitės ramioje ir saugioje aplinkoje, kur asmuo jausis saugus. Venkite triukšmo. Būkite švelnus ir kantrus. Kalbėkite ramiu, draugišku ir palaikančiu balsu. Parodykite, kad esate pasiruošęs išklausyti, kad jums rūpi
Padidėjęs aktyvumas / hiperaktyvumas	Streso ar nerimo požymis. Asmuo gali pradėti dažniau judėti, vaikščioti pirmyn ir atgal, intensyviai mojuoti rankomis ar daryti kitus pasikartojančius judesius	Būkite švelnus ir kantrus. Kalbėkite ramiu, draugišku ir palaikančiu balsu. Parodykite, kad esate pasiruošęs išklausyti, kad jums rūpi. Naudokite atvirą kūno kalbą. Sėdėkite tokiu būdu, kuris parodytų, kad esate atviras klausytis, nenaudokite griežtos ar kontroliuojančios pozicijos
Nenuoseklios mintys / akivaizdžiai realybės neatitinkantys pasakojimai	Gali būti, kad psichosocialinę negalią turinčio žmogaus liudijimai yra nuvertinami, todėl svarbu visada rimtai reaguoti į kalbas apie smurtą, agresiją ar netinkamą elgesį. Kartais asmuo gali kalbėti apie reiškinius, kurie akivaizdžiai neegzistuoja ( pvz.: kad matosi su Obama ar kt.), tačiau tai yra šio žmogaus realybė, jam tai yra tikra patirtis	Išlaikykite ramybę, pasistenkite suprasti situaciją, reaguokite pagarbiai. Jei asmuo kalba apie patirtą smurtą, būtina išanalizuoti situaciją, o ne nuvertinti patirtį dėl turimos negalios. Jokiu būdu neneikite asmens patiriamos realybės, nes tai sukels tik dar daugiau streso, bet kartu ir nesuteikite patvirtinimo neegzistuojantiems dalykams. Svarbu klausti žmogaus apie dabartį, apie jo savijautą, kaip jaučiasi šią akimirką, kokios pagalbos reikia, kaip ir kuo aplinkiniai gali padėti
Staigus elgesio pokytis	Asmuo, kuris paprastai yra ramus, gali staiga tapti neramus, agresyvus, arba pradėti elgtis labai uždarai	Pasiūlykite poilsio arba pagalbos galimybę, palaikykite atstumą, jei jaučiate pavojų. Klauskite, ko žmogui šią akimirką reikia, kokios pagalbos
Agresyvus elgesys / savęs žalojimas	Jei asmuo patiria ligos paūmėjimą, negauna / nesilaiko gydymo, gali būti agresyvesnis savo ar pačių artimiausių žmonių atžvilgiu. Toks elgesys gali būti reakcija į patiriamą stresą ar grėsmę. Tai ženklas, kad jam reikalinga skubi pagalba	Nedarykite spaudimo. Jei asmuo nenori kalbėti arba jaučiasi nepatogiai, nespauskite jo. Parodykite, kad esate čia, kai jis bus pasiruošęs
Verbaliniai signalai	Jei asmuo turi galimybę komunikuoti žodžiu, jis gali išreikšti baimę arba nerimą dėl tam tikro asmens ar situacijos. Tai gali būti išreikšta tiesiogiai (pvz.: „Bijau [kažko]“) arba netiesiogiai (pvz.: vengimas kalbėti apie tam tikrus asmenis ar situacijas)	Patvirtinkite jo jausmus. Pasakykite, kad jo jausmai yra suprantami ir kad jis nepadarė nieko blogo. Pavyzdžiui, „Aš matau, kad tau sunku apie tai kalbėti ir tai suprantama“
Psichosomatiniai simptomai	Asmuo gali pradėti skųstis dažnais galvos skausmais, pilvo skausmais, pykinimu ar kitais fiziniais negalavimais, kurie neturi aiškios medicininės priežasties	Naudokite vizualines priemones. Jei asmeniui sunku išreikšti mintis žodžiu, pasitelkite paveikslėlius, nuotraukas ar korteles, kurios gali padėti jam apibūdinti tai, ką patyrė. Garsai ar gestai. Kai kuriems asmenims gali būti lengviau naudotis garsais ar gestais, todėl skatinkite juos išreikšti save taip, kaip jiems patogiausia
Vengimas tam tikrų žmonių ar vietų	Grėsmės arba smurto ženklas. Asmuo gali pradėti vengti tam tikrų žmonių ar vietų, su kuriomis anksčiau neturėjo problemų	Patvirtinkite jo jausmus. Pasakykite, kad jo jausmai yra suprantami ir kad jis nepadarė nieko blogo. Pavyzdžiui, „Aš matau, kad tau sunku apie tai kalbėti ir tai suprantama“
Naujai atsiradęs baimės jausmas	Asmuo gali parodyti stiprų baimės ar nerimo jausmą konkrečiose situacijose ar aplinkoje, kuri anksčiau jo nesukėlė	Naudokite atvirus klausimus: Uždavinėkite klausimus, kurie nereikalauja „taip“ arba „ne“ atsakymų, pvz.: „Kas atsitiko?“ arba „Kaip jautiesi?“. Tai leidžia asmeniui išreikšti savo mintis savo žodžiais. Venkite menamų klausimų, t. y. klausimų, kurie galėtų sufleruoti atsakymą, pvz.: „Ar jis tave mušė?“. Verčiau sakykite: „Papasakok, kas nutiko, kai buvai su juo“
Smurto rizikos ženklai
Vangumas / mieguistumas / sunkumas susikalbėti	Tai gali būti slopinimo vaistais ženklas. Tokiu būdu artimieji siekia kontroliuoti asmenį arba nugalinti, kad asmuo ramiai gulėtų ir „netrukdytų gyventi“
Baimė bendrauti / susigūžimas / krūpčiojimas artėjant žmogui / kūno kalba neatitinka emocijų	Gali reikšti, kad asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą
Asmens menkinimas / kontrolė / nepagarbus elgesys	Tai – psichologinio smurto apraiška, kai asmuo su negalia yra moralizuojamas, jog juo yra rūpinamasi ir jis yra priklausomas nuo šeimos narių. Tuo pačiu yra raginama netikėti negalią turinčio asmens žodžiais
Prasta fizinės ar sveikatos būklė	Jei žmogus atrodo labai apleistas: neplauti plaukai, seniai neskalbti drabužiai, jaučiamas nešvaros kvapas, guli nešvarioje patalynėje, stebimos sukepusios lūpos, silpni judesiai, pragulos, tai gali būti ženklas, kad artimieji asmeniu nesirūpina, o jis pats yra nepajėgus šių veiksmų atlikti savarankiškai
Svarbu žinoti
Tais atvejais, jeigu negalią turinčio asmens namuose aplinka yra nesaugi, reikia pranešti savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Atpažinus psichologinį smurtą, reikia pranešti SKPC arba savivaldybės socialinių paslaugų skyriui, kad būtų ištirtas pagalbos paslaugų poreikis.
Jei žmogus nekalba arba komunikuoja tik artimiesiems suprantamais būdais, reikalinga atvejo vadyba dėl komunikacijos būdų ir paslaugų poreikio įvertinimo.
Jei akivaizdu, kad žmogui reikia psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, reikalinga kreiptis į medicinos ar socialinių paslaugų organizacijas. Jei žmogus kalba apie smurtą, svarbu perduoti informaciją SKPC.

 

Informacija parengta pagal Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos parengtą metodinę medžiagą.