Valstybinės kalbos vartojimo_LIT

VALSTYBINĖS  KALBOS  VARTOJIMO  KONTROLĖ

 Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė yra valstybinė funkcija. Savivaldybėje šią funkciją atlieka kalbos tvarkytojas, kuris:

  • kontroliuoja, kaip savivaldybėje vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai, kiti valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojantys teisės aktai;
  • kontroliuoja, ar savivaldybės įstaigose ir organizacijose dokumentai tvarkomi valstybine kalba;
  • kontroliuoja, ar savivaldybės teritorijoje esančių valstybės, Savivaldybės ir kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir kiti darbuotojai moka valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacines kategorijas, ar jie vartoja valstybinę kalbą atlikdami tarnybines pareigas;
  • kontroliuoja, ar savivaldybės teritorijoje esančios įstaigose, įmonėse ir organizacijose gyventojai aptarnaujami valstybine kalba;
  • tikrina, ar oficialūs savivaldybės renginiai vyksta valstybine kalba;
  • kontroliuoja, ar oficialūs vietovardžių pavadinimai rašomi valstybine kalba, ar jie taisyklingi;
  • kontroliuoja, ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai atitinka lietuvių kalbos normas ir Firmų vardų darymo taisykles;
  • kontroliuoja, ar valstybinė kalba vartojama savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų viešuosiuose užrašuose, antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose;
  • kontroliuoja, ar savivaldybės visuomenės informavimo priemonės laikosi taisyklingos lietuvių kalbos normų;
  • kontroliuoja, ar savivaldybės viešieji užrašai taisyklingi, derina šių užrašų bei reklamos projektus;
  • konsultuoja savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojus bei kitus asmenis kalbos klausimais.

Angelė KILČIAUSKAITĖ
Rietavo savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė
Tel. 73 233, el. p. [email protected]

Administraciniai teisės pažeidimai

Išleistas naujas (antrasis) „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidimas

DIDŽIOSIOS  KLAIDOS

Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445) – vienas žinomiausių Kalbos komisijos nutarimų. Darantys tokių klaidų, kaip ir nesilaikantys kitų VLKK nutarimų, rizikuoja būti nubausti Valstybinės kalbos inspekcijos 300–1500 litų bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Platesnę informaciją rasite interneto svetainėje www.vlkk.lt.

RAŠTINĖS REIKMENŲ PAVADINIMAI

Aplank(al)as – viršelis raštams ir dokumentams susidėti.
Įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas.
Išsegiklis – prietaisas, išsegantis iš susegtų lapų sąsagėles.
Iklijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti.
Klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai.
Koreguoklis (arba baltalas) – prietaisėlis, uždažantis eilutes balta juostele (ne korektorius).
Lipukai – prilipinami įvairaus dydžio spalvoti popierėliai.
Sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai.
Segtuvas – kietesnis aplankas su įtaisu dokumentams susegti (ne papkė).
Skylmuša – raštinės prietaisas skylutėms popieriuje išmušti.
Teksto spalviklis – rašiklis, kuriuo įvairiomis spalvomis pažymima tam tikra teksto vieta (ne markeris).
Tepiklis – baltos spalvos skystis, kuriuo užtepamos korektūros klaidos ar išspausdintas tekstas (ne korektorius).
Žymiklis – rašiklis su greit džiūstančiu vandeniui atspariu tušu, kuriuo galima rašyti ant bet kokio paviršiaus, pvz.: ant stiklo, popieriaus ir pan. (ne markeris).

LIETUVIŠKOS  KABUTĖS

Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devintukai, viršuje – šešetukai). Tokia raiška apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Mokslas, 1992, p. 11).
Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (žr. http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav.html) kabutės yra. Jos renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tie, kurie naudoja amerikietišką klaviatūrą, šitaip įvesti lietuviškų kabučių negali – jų klaviatūroje nėra. Tokiu atveju kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais šitaip: nuspaudus klavišą „Alt“ surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus (tinka visoms tekstų apdorojimo programoms), bet gana lėtas būdas, nes vienam ženklui įvesti tenka spausti penkis klavišus. Kabutes galima rasti Įterpimo skyriuje Simboliai.

KAIP RAŠYTI TELEFONŲ NUMERIUS?

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1162 (Valstybės žinios, 2005, Nr. 152-5628 patvirtintose rekomendacijose toliau aptariami naudojami procedūrų simboliai, tarpai ir kitkas, teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai.

Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) – rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinkti tarptautinį prefiksą, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Tarptautinio prefikso simbolis atskiria tarptautinį telefono ryšio numerį nuo nacionalinio. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir paskirties kodo, taip pat tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.

Skliaustelių simboliu „( )“ suskliaudžiami tik nacionalinis prefiksas ir geografinių numerių paskirties kodo skaitmenys ir jie nurodo, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.

Toninių parengties signalų simbolis „~“ rodo, kad reikia laukti papildomo toninio parengties signalo – rašant  iš abiejų pusių jis atskiriamas tarpais. Kadangi beveik visoje Lietuvos teritorijoje įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys, praktiškai šis simbolis jau nevartojamas.

Informacinis simbolis   (rodantis su tinklo galinio taško numeriu susijusią paslaugą) reiškia, kad surinkus telefono ryšio numerį atsilieps automatinis atsakiklis.

Telefono ryšio numerio skaitmenys, kad juos lengviau būtų įsidėmėti, išgirsti ir pamatyti,  gali  

būti grupuojami taip:  1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.

RAŠOMA. Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob. (toliau teikiami sutrumpinimai). Vietoje žodžių „telefonas“ arba „tel.“ galima naudoti informacinį simbolį „Å“.

Nacionaliniai ryšio numeriai

Tarptautiniai ryšio numeriai

Tel.  (8 5)  211 2292   

Tel. + 370 5  211 2293

Faks. (8 5)  211 2294  

Fax + 370 5  211 2294

Mob. 8 687  18 140 

Mob. + 370 687  18 140 

PASTABOS:

1. Turint kelis telefono/fakso ryšio numerius (nesujungtus automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:.

Tel.: (8 5)  211 2291 / 212 2292 

 Faks.: (8 5)  211 2222 / 212 2294    

2. Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono/fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutiniuosius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami ir telefono ryšio numeriai užrašomi taip:

Tel.: (8 5)  211 2291/92/93 

Faks.: (8 5)  211 2222/94   

3. Paslaugų telefono ryšio numeris iš serijos 7XX XX XXX, 8XX XX XXX ir 9XX XX XXX (X bet koks skaičius nuo 0 iki 9) rašomas, pvz., taip:

Tel. 8 800  80 444

Tel. + 370 800  80 444

4. Jei nacionalinis ir tarptautinis telefono ryšio (Telephone arba Tel., taip pat Fax; Mobile arba

Mob.) numeriai nurodomi kartu, tai jie atskiriami horizontalia linija ir  rašomi taip:   

   

Tel.

(8 5)  211 2293

+ 370 5  211 2293

5. Telefono ryšio numeriai su  simboliu rašomi taip:

Tel. (8 5)  211 2293  

Tel. + 370 5  211 2293    

Tel. (8 5)  211 2293

Tel. + 370 5  211 2293

 

 

IŠKABŲ (VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ) SAVININKAMS

MAISTO PREKIŲ PARDUOTUVIŲ SAVININKAMS  TAISYKLINGA PREKIŲ ETIKEČIŲ KALBA

VALGIARAŠČIŲ SUDARYTOJAMS

Kaip trumpinti

Atmintinė valstybės tarnautojams

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ

  RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMAS

  10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai

Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

  12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

SVETIMŽODŽIŲ KEITIMO LIETUVIŠKAIS ATITIKMENIMIS TVARKA

  1. Ši tvarka nustato bendrinėje lietuvių kalboje nevartotinų svetimų kalbų ar svetimos kilmės žodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis sritis, jo organizavimą, juridinių ir fizinių asmenų pareigą teikti įgaliotoms institucijoms vertinti svetimžodžius, kuriuos jie ketina vartoti šioje tvarkoje nurodytose srityse.
  2. Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis objektai pagal veiklos sritis yra šie:

2.1.  teisės aktų projektai,

2.2.  vadovėliai ir kitos mokymo priemonės,

2.3.  viešoji informacija (prekių ir prekybos etiketės bei čekiai, paslaugų teikimo informacija, vartojimo informacija, prekių ir paslaugų bei nekomercinė reklama, reklamos leidiniai ir panašiai).

  1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, rengiančios teisės aktų projektus ir kitus dokumentus, derina juose vartojamus svetimžodžius su Valstybine lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.
  2. Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengėjai tų vadovėlių ar mokymo priemonių maketuose vartojamus svetimžodžius derina su Valstybine lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.
  3. Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama ta paslauga, kalbos tvarkytoją.
  4. Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prie Lietuvos Respublikos Seimo.
  5. Šios tvarkos 3, 4 ir 5 punktai netaikomi tiems svetimos kilmės žodžiams, kurie yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nustatyta tvarka pripažinti norminiais.
  6. Svetimžodžių ir jų lietuviškų atitikmenų duomenų bazė kuriama, tvarkoma ir naudojama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nustatyta tvarka.
  7. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pasiūlymai dėl svetimžodžių lietuviškų atitikmenų skelbiami “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.
  8. Šios tvarkos vykdymą kontroliuoja savivaldybių, apskričių kalbos tvarkytojai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

 Į vir?ų Į viršų

ATMINTINĖ IŠKABŲ (VIEŠŲJŲ UŽRAŠŲ) SAVININKAMS

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.20 str. 2 dalis: Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.
Firmų vardų įstatymo (svarbi įstatymo redakcija nuo 2002-03-26, žr. Žin., 1999, Nr. 63-2060) 4 str. 2 dalis: Firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.

Firmų vardų darymo taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004-02-02 nutarimu Nr. N-2 (91)) ištrauka: 4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ir ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ir kitokių daiktavardžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Simetrija“, „Sedula”, „Stumbras”, „Nijolė”. 5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma”, „Sodra”, „Elmatronas”. 6. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“. 11.1 Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas”, „Cementovkė”, „Gerbūvis”. 11.3.

Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko”, „Kage”, „Mansel”. 11.5 Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „SeKoMa”, „MeBeTa”, „AtiLa”.

Mažmeninės prekybos taisyklių (Žin., 1995, Nr. 98-2194) 4 p.: Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.

Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių (Žin., 1995, Nr. 40-1224, 1997 11 20 redakcija) 2 ir 6 p.: Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). Iškaboje vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas).

Viešbučiuose, bankuose, tarptautinio transporto, turizmo firmose rašytinė informacija (ne iškabos!), susijusi su užsieniečių aptarnavimu, greta valstybinės kalbos gali būti skelbiama tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Jei įstaigos ar įmonės (ypač aptarnavimo, paslaugų srities) turi registruotus firmų, prekių ar paslaugų ženklus, tai jų iškaboje (Lietuvos vartotojui, turinčiam teisę gauti reikiamą informaciją valstybine kalba) turi būti nurodyta tiesioginės reikšmės žodis, keli žodžiai (parduotuvė, kavinė, restoranas, viešbutis, biuras, valiutos keitykla, grožio salonas) arba prekių/paslaugų rūšių bendriniai žodžiai (maisto prekės, lietuviška avalynė, raštinės reikmenys, viskas sodininkams, techninė priežiūra, įgaliotasis atstovas, platintojas, verslo paslaugos, bankinės konsultacijos ir t. t.).

Jei plakatuose, gatvių, keleivinio transporto stotelių skyduose, prekylangiuose ir kitur registruoti užsienio firmų, prekių ar paslaugų ženklai kartu teikiami su tekstu (šūkiais) kitomis kalbomis, tai jie (kaip rašytinė informacija – viešieji užrašai) turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymą ir turi būti verčiami.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1994, Nr. 58-1132; 1995, Nr. 43-1045; 2000, Nr. 22-549) 911 str.: Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (...).

PASTABA. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: Iškaba – lentelė su užrašytu įstaigos ar kt. pavadinimu. Užrašas – užrašymas, kas užrašyta.

 Į vir?ų Į viršų

ATMINTINĖ MAISTO PREKIŲ PARDUOTUVIŲ SAVININKAMS

 TAISYKLINGA PREKIŲ ETIKEČIŲ KALBA

     Prekės etiketėje turi būti tiksli ir įskaitoma informacija apie prekę pagaminusią įmonę, tinkamumo vartoti laiką.

     Daugiausia klystama dėl žodžių tvarkos (prekių etiketėse pažyminys, kaip įprasta lietuvių kalboje, turi būti rašomas prieš pažymimąjį žodį):

  Vyšnios šaldytos – šaldytos vyšnios;

  Bulvės figūrinės – figūrinės bulvės;

  Kopūstai Briuselio – Briuselio kopūstai;

  Kopūstai raudonieji – raudonieji kopūstai;

  Pica delikatesinė – delikatesinė pica;

  Kruopos perlinės – perlinės kruopos;

  Cukrus gabalinis – gabalinis cukrus;

  Kisielius braškių – braškių kisielius;

  Pipirai juodieji – juodieji pipirai;

  Prieskoniai bulvių – bulvių prieskoniai;

  Sultinys kalakutienos – kalakutienos sultinys;

  Sriuba agurkinė – agurkinė sriuba;

  Javinukai jogurtiniai – jogurtiniai javinukai;

  Traškučiai pieniški- pieniški traškučiai;

  Sardelės Kauno – Kauno sardelės ;

  Milteliai skalbimo – skalbimo milteliai;

  Priemonė valymo – valymo priemonė ir kt.

    Kai pavadinime yra du pažyminiai, greta pažymimojo žodžio turi būti įprastinis, labiau su juo sutapęs pažyminys:

  Pipirai juodieji skaldyti – skaldyti juodieji pipirai;

  Pipirai kvapieji malti – malti kvapieji pipirai;    

  Lapai laurų malti – malti laurų lapai;

  Aliejus rapsų rafinuotas – rafinuotas rapsų aliejus;

  Aliejus saulėgrąžų Vilnius – saulėgrąžų aliejus “Vilnius”;

  Duona Plungės raikyta – raikyta Plungės duona;

  Klaipėdos duona plikyta – plikyta Klaipėdos duona;

  Vištų šlaunelės rūkytos – rūkytos vištų šlaunelės;

  Dešra vištienos gardžioji – gardžioji vištienos dešra;

       Majonezas Veiverių su krapais – Veiverių majonezas su krapais ir kt.

    Simboliniai vardai turi būti rašomi su kabutėmis arba kitokiu šriftu (didžiosiomis raidėmis):

  Prieskoniai Asta – prieskoniai “Asta”(ASTA);

  Žemės riešutai Felix – žemės riešutai “Felix” (FELIX);

  Aliejus Alexandros – aliejus “Alexandros” (ALEXANDROS);

  Kava Milea malta – Malta kava “Milea” (MILEA);

  Maistelis vaikiškas Tutteli – vaikiškas maistelis “Tutteli” (TUTTELI);

  Sausainiai Puriena – sausainiai “Puriena” (PURIENA);

  Tortas Vakaris – tortas “Vakaris” (VAKARIS);

  Plokštainis Tiramisų – plokštainis “Tiramisų” (TIRAMISŲ);

  Margarinas Rama – Margarinas “Rama” (RAMA);

  Grietinėlė Coffeta sausa – sausa grietinėlė “Coffeta” (COFFETA);

  Gėrimas pieno Campina šokoladinis – šokoladinis pieno gėrimas “Campina” (CAMPINA);

  Majonezas Veiverių Premium – Veiverių majonezas “Premium” (PREMIUM);

  Jogurtas Pasaka su persikais – jogurtas “Pasaka” (PASAKA) su persikais;

  Pienas Mū – pienas “Mū” (MŪ);

  Skalbimo milteliai Omo – skalbimo milteliai “Omo” (OMO) ir kt.

  Pasitaiko atvejų (daugiausia rašant svaigiųjų gėrimų pavadinimus), kad painiojamas ar suplakamas simbolinis įmonės pavadinimas ir prekės, gamintojo vardas, o kartais ir prekę apibūdinantys žodžių junginiai pateikiami kaip prekės vardas. Kaip iš tikrųjų rašyti, priklauso ir nuo registracijos dokumentų, bet vis dėlto reikėtų stengtis, kad etiketėse nebūtų dviprasmybių ir nelogiškų žodžių junginių:

  Alus Utenos Utenos – Utenos alus (alus “Utena”, UAB  UTENOS ALUS);

  Alus Švyturys Švyturio – “Švyturio” alus (alus “Švyturys”, AB ŠVYTURYS);

  Gėrimas Pienė Kriaušė – kriaušių skonio gėrimas “Pienė”;

  Užkandis Žemaičio – konservai “Žemaičių užkandis”   Kava Elit Club, Brasilia – kava “Brasilia”(“Elit Club” šiuo atveju tėra tik paantraštė) ir kt.   Etiketėse esantys svetimų kalbų žodžiai, kur galima, turėtų būti keičiami lietuviškais:

  Kalafijorai – žiediniai kopūstai;

  Šampinjonai fasuoti - supakuoti pievagrybiai;

  Saulėgrąžos Bo su čili – Saulėgrąžos “Bo!” su aitriąja paprika;

   Bulvės figūrinės fri- skrudintos figūrinės bulvytės (tiesiog- figūrinės bulvytės, jei jos nėra nei keptos, nei skrudintos, o tik paruoštos kepti);

  Lašišos Aliaskos steikas – Aliaskos lašišos užkandukai (amerikietiškas kepsnys)

      Konservai frikadelės pomidorų padaže – KONSERVAI Kukuliai pomidorų padaže (prekės taros ir pačios prekės pavadinimą šiuo atveju būtina išskirti skirtingais šriftais) ir kt.

     Nurodant žuvų ir vaisių pavadinimus, dažniausiai vartojama vienaskaita, nors prekių etiketėse turėtų būti daugiskaita:

  Silkės filė sūdyta – sūdyta silkių filė;

  Plekšnė šaltai rūkyta – šaltai rūkytos plekšnės;

  Jūros lydeka šaldyta – šaldytos jūros lydekos

   Paprika – paprikos;

  Kriaušė - kriaušės ir kt.

      Etiketėse vartojami netaisyklingi žodžių junginiai ir formos:

  Viščiukų broileriai – viščiukai broileriai;

  Vištų šlaunelės – vištienos šlaunelės;

  Daržovės šaldytos kepimui – šaldytos daržovės kepti;

  Prieskoniai šašlykui – šašlyko prieskoniai;

  Gėrimas jogurtinis – jogurto gėrimas;

  Batonas pjautinis raikytas – raikytas batonas;

  Maistas šunims – šunų ėdalas;

  Meduoliniai grybukai – meduoliai grybukai;

  Skystis skalavimui – skalavimo skystis;

  Chalva arachisinė – arachisų chalva;

  Saulėgrąžos gliaudytos – išlukštentos saulėgrąžos

  Vyniotinis liežuvis su ausimis – liežuvio ir ausų vyniotinis  ir kt.

     Išskirtinė arba rūšinė daikto ypatybė turėtų būti žymima įvardžiuotiniais būdvardžiais ar dalyviais:

      Paprika žalia – žaliosios paprikos;

  Melionai geltoni – geltonieji melionai;

  Vynuogės žalios – žaliosios vynuogės ir kt.

  Tarp produkto sudedamųjų dalių pavadinimų reikėtų rašyti jungtuką “ir”:

   Salotos burokėlių pupelių – burokėlių ir pupelių salotos;

  Mišrainė krabų, daržovių – krabų ir daržovių mišrainė ir kt.

  Pasitaiko elementarių rašybos klaidų:

  Koncervai – konservai;

   Zuikas netikras Tai bent – netikras zuikis “Tai bent”;

  Padažas maljonezo – majonezo padažas;

   Žodžius reikia trumpinti taip, kad būtų aiški jų prasmė, nepažeistos žodžių sandaros taisyklės, laikytis vieningumo principo. Pavyzdžiui, jeigu vienur rašome “Pilėnų” dešra, rūk. , tai pažymint kito produkto tą patį požymį, reikėtų trumpinti taip pat, o ne vištienos šlaunelės rūkyt.

  Sutrumpintiems žodžiams atskirti negali būti vartojamas pasviręs brūkšnelis. Negalima trumpinti simbolinių prekių ir įmonių pavadinimų:

Š/R (Š. rūk.); B/O (be odos); B/G (be galvų); N/G (negazuotas).

  Etiketėse dažniausia trūksta būtinos informacijos apie prekę: nėra arba netinkamai pateikiamas gamintojo pavadinimas, užrašant tik kilmės šalį arba jos neužrašant visai, painiojama produkto paantraštė su pavadinimu ir pan. Tačiau kartais pateikiama tokia informacija, kuri ir taip yra akivaizdi:

  Saldainių dėžutė Arabeska – saldainiai “Arabeska”;

  Dėžutė saldainių Advokat – saldainiai “Advokat”;

  Lašiša kepimui (steikas) – lašišos (nebūtinai turi būti kepamos, be to, nevartotinas svetimžodis steikas keistinas į kepsnys, bet šiuo atveju ir jis nereikalingas).

 Į vir?ų Į viršų

ATMINTINĖ VALGIARAŠČIŲ SUDARYTOJAMS

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str.: Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 dalies 2 skyriaus 3 skirsnio:
Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 2 straipsnis: Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 17 straipsnis: Lietuvos Respublikos viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.
Remiantis Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosiomis taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 40-1224, 1997 11 20 redakcija), valgiaraščių įrašai greta valstybinės kalbos gali būti teikiami tradicinėmis tarptautinio bendravimo kalbomis, tačiau jų formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.
Viešojo maitinimo įmonėse (baruose, kavinėse, restoranuose, užkandinėse) kitų šalių patiekalų valgiaraščiai pirmiausia rašomi taisyklinga valstybine kalba.

PASTABA. Be lietuvių ir anglų kalbų, valgiaraščiai galėtų būti skelbiami ir tos šalies, įkūrusios savo virtuvės viešąją maitinimo įmonę, kalba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1340 „Dėl svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 95-2995) 5 ir 6 p.:

Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 str. 4 p.: Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdas yra tradiciškai žinomas. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą.
Iš „Lietuvos higienos normos HN 119:2002“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 12 24 įsakymas Nr. 677): nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.
 


BENDRIEJI REIKALAVIMAI


Lietuviškuose valgiaraščių įrašuose kitų šalių:
1. Bendriniai (rūšiniai) patiekalų pavadinimai turi būti verčiami, pvz.: gravy, salsa = padažas; caneloni = ragučiai; guakomole = avokadų tyrė, tarta = apkepas, pyragas ir t. t.
PASTABA. Negalima rašyti pramaišiui (vieną žodį – lietuviškai, antrą – angliškai): pica funghi, salotos pepperoni, barbecue padažas, beane salotos, grill dešrelės (= grybų pica arba pica su grybais, paprikų salotos, kepsnių arba kepsninis padažas, pupelių salotos, ant iešmo (grotelių) keptos dešrelės arba iešmo (grotelių) dešrelės) ir t. t.
2. Simboliniai patiekalų vardai rašomi originalo kalba su kabutėmis arba kitu šriftu, pvz.: salotos „Gaidelis“ arba salotos GAIDELIS; majonezas „Vilnius“ arba majonezas VILNIUS ir t. t.
3. Įvairių gėrimų (rūšių ir porūšių) pavadinimai, išskyrus simbolinius vardus, rašomi
be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: amaretas, benediktinas, burbonas, činzanas, kahoras, kabernė, martinis, muskatas, rislingas, vermutas ir kt.
4. Vietoj vienaskaitos turi būti vartojama daugiskaita, pvz.: ne citrinos rūgštis, mėtos arbata, kepsnys su paprika, sojos padažas, tuno salotos, bet citrinų rūgštis, mėtų arbata, kepsnys su paprikomis, sojų padažas, tunų (tunienos) salotos ir t. t.
5. Rašant karštuosius patiekalus turi būti nurodoma ne mėsos pavadinimas, bet iš tos mėsos gaminami patiekalai: kepsniai, pjausniai, maltiniai, muštiniai, troškiniai ir t. t. (ne kepta jautiena, troškinta kiauliena, įdaryta vištiena, malta žuvų filė, bet jautienos kepsnys (didkepsnis), kiaulienos troškinys (troškinti jautienos gabaliukai), vištienos suktinukai (įdaryti vištienos suktinukai, vištienos suktinukai su įdaru), žuvų (žuvienos) maltiniai (maltinukai) ir t. t.
6. Taisytinas vietininkas: ne dešrelės apvalkale, silkės marinate, duona formoje, žuvis tešloje (žuvis, kepta tešloje), bet dešrelės su apvalkalu, marinuotos silkės arba silkės su marinatu (jei tiekiama su marinatu), forminė duona, žuvų arba žuvienos kepsneliai (pjausneliai) su gruzdžia (trapiąja, sluoksniuota, sūrio) plėvele (ne tešloje, bet dažniausiai aliejuje kepama).
PASTABA. Pateisinama: ledai krepšelyje (nes valgomas vaflinis krepšelis) arba dešrelės apvalkale (jei apvalkalas būtų valgomas).
7. Tradiciniai (etnografiniai) patiekalų pavadinimai rašomi be kabučių ir pagal lietuvišką tarimą, pvz.: čeburekai, kebabas, pica, šašlykas ir t. t.
PASTABOS:
1.Vietoj ragu, basturma, pita, lavašas, charčio galima rašyti: troškinys, vytinta jautiena, sirų duonutė, armėniška duona, gruziniška sriuba ir t. t.
2. Tradiciniais (etnografiniais) valgiais nelaikomi įvairiose šalyse panašiai gaminami, bet skirtingai vadinami patiekalai, pvz.: lietuviškai – mėsėčiai, virtiniai, pyragėliai, paplotėliai, itališkai – ravioli, torteline, gnochi, rusiškai – pelmeni (zavertuški), turkiškai – manti ir t. t.
PASTABA. Šalia lietuviškų įrašų nedraudžiama patiekalų pavadinimus rašyti ir originalo kalba, pvz.: Makaronai su špinatais / Makaroni me spanaki (graikiškai!); Ispaniškas žuvų (žuvienos) troškinys / Zarzuela (o ne: Ispaniškas žuvų troškinys zarzuela); Vegetariški balandėliai / Djachnun; Daržovių ir sūrio apkepas / Quiche ir t. t.
3. Simboliniais valgių pavadinimais nelaikytini registruoti prekių/paslaugų ar firmų ženklai, taip pat iš kitų kalbų verčiami bendriniai maisto produktų pavadinimai. Žr. Lietuvos higienos normą.

Last Update: 2013-11-20 13:56:37
NEWSLETTER
SUBSCRIPTION
Your e-mail

By continuing to browse or by clicking "Accept", you agree to the storing of cookies on your device to enchance your site experience and for analytical purposes. Cookie policy